Aš ir P February 2024
Aš ir P
Pirma dalis
Pradžia - Turbūt pradėsiu, kas aš? – Gimiau mažame Juodupės miestelyje, garsėjančiame ledo rituliu, girtuoklystėm, kur mušti moterį buvo normalu, nes visi taip darė.... ir ten buvo didžiauasias pabaltyje vilnos audinių fabrikas „Nemunas“ kur visi ir dirbo, Rokiškio rajone.... nea visai neįdomu....
Dabar – Londonas, milijoninis miestas ir aš vienas mažas žmogutis jame...
Viskas, ėjosi neblogai na apart keleto smulkmenų, gyvenau lyg Dievo ausy, girdėjau taip sąkant. Tikrai išsipildė viskas apie ką tik esu svajojęs gyvenime, ir tikrai su kaupu.
Darbai – mėgstu liestis prie medžio;-) medienos darbai žavi nuo vaikystės, gal senelis laikydamas mane ant kelių, rodė kaip išdrožti švilpynę, ar tarškynę žvirbliams baidyti? Ar padidintas jautrumas bendraujant su žmonėmis, kaip priežastis, o pasekmė – tikrai mėgstu dirbti su medžiu, liestis prie medienos... nors ir ne visada klauso, ir linksta kur reikia, bet niekada nežemina, ir neįžeidinėja... kaip žmonės. Esu turbūt iš tų kurie mėgsta būti vieni, nors be kompanijos, šeimos, draugų dėmesio vėl gi jaučiuosi nepilnavertis... Taigi teko nemažai nuostabių darbų, turtingiems klientams, daugiau instaliuoti, kažkiek gaminti... dauguma pasakytų kokia gi čia mediena dvidešimt pirmame amžiuje, ir aš sutinku, dauguma „Ikea“-inių baldų pagaminta ne iš medžio, bet patikinu, kad yra ir tokių kurie mėgsta natūralią medieną, aišku dažniausiai nudažo ją pilkai, kai tik pats paskui žino, kad tai ąžuolas, bet tada matosi stručio odos durelių apmušalai...
Svarbus žmogus – Vienas iš jų garsus muzikos (koncertų) prodiuseris – Antanas. Tikro vardo nenoriu sakyti, nes jis gali paduoti mane į teismą... kuriam teko garbė man prieš kokį dešimtmetį pastatyti biblioteką iš ąžuolo, bet ne aš gaminau, tik instaliavau, tai ponas Darren‘as vienas tegu nešiojasi tą paslaptį iš ko tai pagaminta... Na bet atrodė gražiai ir iki šios spindi lakuoto ąžuolo apvadėliais, su daug smulkių griovelių, kad niekas nesumaišytų su medžio imitacija. O svarbus žmogus dėl to, kad prodiusavo keletą rimtų renginių ir koncertų kurie įrašyti į pasaulio istoriją, kaip Nelsono Mandelos vienas iš gimtadienių Wemblio stadione, Londone, patikslinsiu ne Londone gyvenantiems tai 75k žiūrovų talpinantis stadionas... bet praeitą savaitę pietavęs su ponu Antanu, prisipažinsiu nepažiūrėjau dovanoto dokumentinio filmo apie jį patį. Labai nustebau, kad Wemblio stadione tai toli gražu ne didžiausias renginys Antano reikaluose... Va Pink Floyd the Wall in Berlin, tai čia jau reikalas, galvoju kodėl jo svetainėje tiek daug paveikslų su Pink Floyd The Wall in Berlin. Kur pasak Antano dar Rogeris Watersas nebuvo labai žinomas, o Dave‘as Gilmour‘as tik grojo gitara... Jų albumo dainas dainavo kiti atlikėjai, kaip Cindy Lauper, ilgai teko įkalbinėti Rodgerį paęiam Antanui, kad sutiktų...
Ten 250k, vien parduotų bilietų, ir dar 100k įsiveržė iš rytų Europos, taip sakant mūsiškių... aišku be bilietų...na kas prisimena Sąjūdį, arba Bix‘ų plokštelę „Aklas karys“ išleisą Berlyne, tai čia tie laikai...
Reikalas – Tas, kad Antanas parduoda prabangų namą Londono prabangiame Barnes rajone, kitapus Temzės nuo Hammersmith‘o ir suaugusiems savo vaikams nori padaryti gražius prisiminimus, apie tą namą kur augo vaikai... Namo neliks, bet iš to ąžuolo nori Antanas pagaminti kiekvienam iš vaikų po baldą, kurie primintų vaikystės namus... Aišku, nesijutau svarbus jam, pakviestas vakarienės, net pagalvojau, apie solidaus amžiaus vyro homoseksualinius polinkius, išsigandęs, bet paskui viska paaiškėjo... ne ne gėjus Antanas visgi keturi vaikai...
Prie ko čia „P“? - Tiesiog Antanas žinodamas mano potraukį medienai, nori kad aš pagaminčiau tuos baldus vaikams prisiminimui... taigi kaip bebūtų liūdna, tai draugystė iš išskaičiavimo... bet mano situacija gerokai pasikeitė prieš tirs metus, kai man buvo diagnozuota Parkinsono liga, ir realiai, be vaistų sunkiai pereinu per kambarį, visgi po tabletes, kas trys keturios valandos, visai neblogai judu, tik gaila, kad tik Maiklas J.Fox‘as arba Muchametas Ali gali suprasti, kaip jaučiuosi... na ir kiti tie kurie serga Parkinsonizmu...nes manau iš išvaizdos sunku būtų pabūti mano batuose...
Pigiau – Tai Antanas aiškiai papasakojo ir pabraižė ko jis nori, ir aš supratau, galvoju, pats galėčiau tik papasakoti, kaip tai padaryti, bet gi šovė mintis, kad mano sunus mokosi baldininkystės, kaip tik šiais metais baiginėja mokslus, kodėl, gi ne jam? Būtų visai smagi praktika... o ir mano sąntykiai su juo pagerėtų, kitas išskaičiavimas... mano naudai... bet aš surašęs darbų sąmatą, ir padalinęs iš trijų, jei ne daugiau, nusiunčiau Antanui, na ir pradėjau kalbinti vyrenijį sūnų atvykti po egzaminų... Tas nesutiko... bet keisčiausia, kad didysis žmogus, iškėlęs nosį savo pasiekimais žmonijai, priminsiu dokumentinis filmas vadinasi „One Humanity“ viena žmonija.... kur nepažiūrėjau... nes jaučiau, kad per gerai... pats būdamas milijonierium, projektėliai po du tris limonus... namas vertas koki pus ketvirto... dar man pataisė sąmatą, kad už kurą nemokės, ir sumažino iki tiek, kad net minimumas JK dabar yra daugiau...
Galvoju, juk tai ką žinai - nedingsta, jei sunkiau vaikštai... ir paimti praktikantą jau nebekyla, nei noro, nei motyvacijos nebėra...
Didybė – o muzikiniam pasauly taip didžiavausi, kad turiu tokį draugą... mat aš jam tik labai pigios darbo rankelės su lenko veidu... nes jis net nežino kur ta Lietuva, o mano anglų mokytoja buvo vardu Agniežka, tai nenuostabu, kad mano anglų kalba, truputį not english, bet little bit polish engish, išvertus nuo žodžio poliruoti....
Prisegsiu foto kokį reikia pirmam Antano sūnui suolą pagamiti iš virtuvės stalviršio...
Aš ir P February 2024
Antra dalis apie Dankaną ir Jėzų
Susilaukęs komentarų, atrandu motyvacijos ir tęsiu pasakojimus
Info Kamanė – tai draugas Dankanas sukūrės informacinų / reklaminį portalą, kuriam koja pakišo feisbukas.... Dankanas investavo 20k ir dar investuotų jei ne nemokami skelbimai – marketplace feisbuke... tai įdomus žmogus, įdomus projektas.... bet kaip ir Lietuviškas radijas Londone, tautiečiams nereikalingas, bent niekas nenori pasakyti šaunu, ką darai... bet įdomią mintė mėstelėjo Dankanas, jis sako, - Juk tie kurie palaikytų, pasakytų gerą palaikymo žodį, neturi tam laiko, nes patys užsiėmę, ir neseka, ką kas veikai ar daro socialinėse mediose... jie veiklūs žmonės savo veiklose, o nosių krapštytojai, kurie sėdi pas mamas ant pečiaus, seka fb viską, bet jiems nerūpi kažką palaikyti ar suteikti motyvaciją tam kuris kažką daro...
Antanas – ponas nieko dar nenusprendžiau dėl pono Antano, noriu jus panardinti į apmąstymus, kartu su manim, kaip ir ką dabar reikia kaltinti, kad pats tikėtina nusipiginau, dėl draugystės... pasiūlęs, tik simbolinę kainą, kuri būtų tikusi studentaujančiam jaunuoliui be patirties... o man jau tik ačiū lieka, kam man pinigai, juk kai judi tik dablečių pagalba, taigi poreikiai labai labai maži pasidaro, kaip važiuojant akstai aukštai kalnuose būna tik vos per degtukų dėžutę nuo veidrodėlio iki uolos, o kitoj pusėj tiek pat iki skardžio, kad nugarmėtum į bedugnę, tai nelyginant mano kiaušiukai maži maži pasidaro....kaip ir gyvenimo poreikiai... nes tavo pavardė „P“ Parkinsonas
Elektra – aišku gi yra alternatyvų... Elektra išrasta prieš kokius tris šimtmečius, gal kokio Benjamino Franklino, bet niekam nerūpėjo, nes nesimatė, taip kaip Tomo Edisono elektros lemputė.... jau kitas reikalas, ir jau 1900, kitas amžius...bet dabar gi 2024, tai visokie Parkinsonai jau gydomi elektros impulsais stimuliuojamos smegenys... o čia be ragų tiesiai į smegenų vidurį tiesiogine to žodžio prasme, dar lietuvoje pradėta gydyti stuburo skausmus su elektros impulsais, moteris praktiškai nevaištanti penkiolika metų po operacijos implantuoto elektros impulsų stimuliatoriaus į stuburą, nebejaučia skausmo ir vėl gali vaikščioti...
Jėzus – Taigi galvoju kartojasi Jėzaus istorija, juk jis gi pagydė raupsuotąjį ir aklą ir raišą... tik Jėzus gi pasak svarbios knygos „Biblijos“ buvo Dievo sūnus, su visa pagarba tikintiesiems, čia gi elektros impulsas apgaunantis nervų sistemą, kurioje skausmas yra kaip gaisro lemputė signalizuojanti mums, kad - gaisras!!! - degam!!! - reikia gesinti!!!, bet ne mes už dešimt tūkstančių darbatinių pinigų įsidedam elektros stimuliatorių į stuburą ir gyvenam nes nervų sistema apgauta nebejaučia skausmo... Taip nudaužiam raudoną gaisro lemputė, nes ko ji čia mirksi? Geriau tegu neerzina...
Prie ka čia „P“ tai kai ir sunku būtų besvarstyti išsaugoti draugystę su ponu Antanu, bet lysdamasį rūrą, turbūt tiek ir būsiu vertinamas... kaip mažiau minimumo įvertintais darbus gebantis atlikti rytų europietis su lenko veidu... taigi išlikti reikalingu vistiek išlieka preoritetas, bet kaina kartais atrodo per didelė, nes jei šaukštą padėsiu suoliuką bedroždamas tai matyt jau ryt būsiu pamirštas, o Nadieždai iš Kazlų Rūdos Savivaldybės dar užauginti direktorių vienai...
O ką manote Jūs?
Trečia dalis - mokytojas draugas
Dievas juokiasi – Yra posakis žmogus planuoja, o Dievas juokiasi... Šiandien teko garbė pasikalbėti telefonu su pirmuoju ir vieninteliu fizikos mokytoju, kur buvom draugai ir po darbo, bet pirmadieniais už tai gaudavau kuolą, nes nebūdavau paruošęs namų darbų...
Algimantas nuostabus pedagogas, ir tai mano ne tik pirmieji fizikos, radiotechnikos, astronomijos, bet ir muzikinio išprusimo pirmieji žiniai, nelyginant didelio amžiaus skirtumo...
Astronomija – kaip bebūtų keista be viso to, kad domėjausi fizika, dar patekau ir į astronomų būrelį, kurio vadovas buvo tas pats mokytojas... turėjome ant lubų priklijuotą žvaigždėlapį ir su šluotkočiu badėm į jį mokydamiesi atpažinti žvaigždynus...
Tie laikai labai greitai baigėsi, ir tai buvo seniai... bet buvo ir rimtesnių stovyklų, išvykų į Molėtų observatoriją... Kaip dabar prisimenu, dalyvaudavo: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Juodupės astronomijos mėgėjai.
Dabar Algimantas organizuoja ūnikalias iškylas šalia Anykščių - Žvaigždynai virš ežero... kas mane jau keletą metų stebina, ir maloniai nuteikia, vien pagalvojus apie tai sėdi valtyje ir klausaisi pasakojimų apie žvaigždes... net nuneša protą tokie įsivaizdavimai...
Labai norėčiau sudalyvauti...
Muzika – Vėliau mūsų keliai išsiskyrė ir pasirinkau kelią su muzika, groti vargonais bažnyčioje, irgi buvo smagu, tik pusę metų labai šalta... kitus pusę metų, visai nesiskundžiu... ir turėdamas Palėvenės (Kupiškio rajone) jaunimo palaikymą tikrai atidaviau save visą darbui su paagliais, ir pats mokydamasis... nors ir neilgai dėkojau Dievui ar likimui, kas man nutinka gyvenime... tai nuostabu!
Siurprizas – Vartydamas naujienlaikraščius kartą, praeitais metais “Delfi” pastebėjau pažįstamą pavardę Dr Renata Minkevičiūtė. Tai mergina iš Palėvenės jaunimo su kuriais man teko garbė dirbti, bet ką gi čia reiškia prierašas “Dr”, turbūt ištekėjo už daktaro, galvoju... pasigooglinau, gi ne pati astronomijos daktaro laipsnį turinti mokslininkė...
Aš aišku žingeidus įdomybių medžiotojas, ir tranliacijoms sulaukiau, kada su šeima keliausime į Lietuvą, ir susitarėms susitikti su Dr Renata...
Daktarė – taigi mano didžiam nusivylimui, pokalbio įrašo išsaugoti nepavyko... bet nemaži yra straipsnių ir interviu su astronomijos mokslų daktare Renata ir taip spaudoje... bet labiausia mano širdį pamalonino Renatos pataba: o žinai Dainiau, kas įtakojo mano apsisprendimus pasukti į astronomiją? O gi Tu... kai baigdavosi vaikystėje repeticijos bažnyčioje, tai eidami namo, mums vaikams rodydavai kuriuos žvaigždynus pažysti ir kaip jie vadinasi... tai paliko įspūdį visam gyvenimui ir štai dabar aš astronomijos mokslų daktarė... Renata Minkevičiūtė...
Dėkingas – gal taip pat ir aš esu dėkingas savo pirmaam mokytojui Algimantui Kleivai už tai, kad jis buvo mano gyvenima... Tada kai man reikėjo...
Pagarbiai Dainius Vilnius
Londonas 7 February 2024
